Akeditės šeimos patirtis

ILGAS KELIAS IR SUGRIUVĘS PASAULIS


Liūdna...........kai lapai krenta, reiškia, vėl ruduo.....................
Liūdna...........kai artėja gražiausios metų šventės, o jūs vėl dviese...............................
Liūdna dėl daugybės dalykų, kurių nepadarei arba padarei ne taip gerai, kaip norėjai...................
Bet giliausias liūdesys tas pats..................jau daugel metų..........................................................
Kur tu mažyli ???????????????
Užtrukai...................................

Kelias............ilgas
ir vingiuotas, pilnas duobių ir akmenuotas..........o kartais lygus kaip greitkelis, kopiantis į viršukalnę.......nuo kurios atsiveria svaiginanti bedugnės beprotybė.............nubildėjus žemyn gali ir nebeišsikapanoti, o jei ir bandysi vaduotis, teks ilgai ir varginančiai kopti vėl ir vėl, vis iš naujo, su nauja viltim ir mažyte dalele belikusio tikėjimo, kad pasiseks.........

Mūsų istorija prasidėjo seniai, prieš 11 metų. Susilaukti vaikelio nusprendėm iškart, vos tik pradėjom gyventi kartu. Man buvo 25 metai, vyrui 32. Jau po pusmečio nulėkiau pas pirmą pasitaikiusią gydytoją. Nuramino, pasakė, kad dar jauni, išrašė vitamino E ir palinkėjo sėkmės. Jokių tyrimų, nieko........ Dar po pusmečio nuėjau pas kitą gydytoją, kuri pasiūlė bent minimalius tyrimus man ir vyrui. Taip atsidūrėm pas gyd. Pleskačiauską, kuris, padaręs vyro spermogramą, konstatavo, kad viskas gerai su vyru ir reikia bandyti inseminacijas. Jis atliko mums gal 5 inseminacijas, per kurias pastoti nepavyko, tada gyd. Pleskačiauskas pareiškė, kad, matyt, kažkas su mano organizmu netvarkoj.

Taip prasidėjo ilga gydymo istorija Vilniaus Vaisingumo klinikoje. Pirmiausiai buvo atlikta vyro spermograma, kuri parodė mažą spermatozoidų judrumą ir kiekį, diagnozė – oligoastenospermija. Man buvo atlikta gimdos nuotrauka, kuri parodė, kad kairys kiaušintakis vingiuotas ir nepratekamas. Echoskopiškai buvo pastebėtas polipas gimdoj, rekomendacijos – laparoskopija. Po atliktos laparoskopijos buvo pasiūlyta pabandyti kelias IUI, deja, pasibaigusias nesėkme. Tuomet gyd. A. Usonienė rekomendavo IVF, jei prireiks, ir ICSI.

Tam susikaupti prireikia laiko......... ne tik pinigų............ tenka susitaikyti su neišvengiamybe, kad laukti, kol natūraliai pastosiu, nebėra kada, reikia kažką daryti, kad namuose krykštautų mažylis...........

Pasiryžom pirmai IVF+ICSI. Procedūra pavyko, ir mes laimingi laukėmės sūnelio. Nėštumas buvo gražiausias ir laimingiausias laikas mūsų gyvenime. Viskas vyko tarsi sapne. Laimė truko lygiai tiek, kiek trunka nėštumas; po Cezario pjūvio operacijos pasaulį išvydęs mūsų mažasis pateko į komą, šiam pasauly ir savaitės neprabuvo.........

išėjo.........paliko tik skausmą ir neišreikštą meilę....... Sugriuvo visas pasaulis....................................
Nėra šioj žemėj didesnio skausmo, nei tėvų, netekusių savo vaiko..........................
Tokio brangaus mažylio.................
Laukto ilgus aštuonerius metus.........................

Genetikų atsakymai, kodėl taip nutiko, nieko nepaaiškina, tiesiog atsitiktinumas - tvirtina visi gydytojai. Mums su vyru buvo atlikti genetiniai tyrimai, kurie nieko blogo abiems neparodė, viskas tvarkoje.

Skauda ir skaudės visą likusį gyvenimą, tačiau laikas bėga ir, sako, kad gydo............ bet.................. niekas geriau neužgydys to skausmo, kaip kitas mažylis.......... Taip sakė visi po nelaimės, taip jaučia ir mūsų širdys....................

Po dvejų metų vėl išdrįsom bandyti ieškoti vaikelio toliau. Pirmiausiai man buvo atlikta diagnostinė laparoskopija, kurios metu nieko blogo nerado, netgi kairys kiaušintakis po nėštumo stebuklingai pasidarė pratekamas, išvada – sveika. Hormonų tyrimai geri. Nusprendžiam atlikti IVF+ICSI dar kartą. Nepavyko. Kodėl – atsakymų nėra. Praeina trys mėnesiai ir gydytoja leidžia bandyti vėl, jau trečią procedūrą.

Ir vėl nieko....... viltys sudūžta . Nepavyko...............
Tuštuma ir skausmas............ žudantis beviltiškumas.............
Tiek vilčių, tikėjimo ir jėgų išeikvota, o mes vėl tuščiomis rankomis nebyliuose namuose...........
Beliko tik nuovargis.............neviltis............ir klaiki realybė, kad yra taip, kaip yra.........................
Kelias dar nesibaigė.................
Tik pasaulis sugriuvęs..............................

2009 m. gruodis
akedite

Šiurpi nelaimė brangi tarsi kūnas, - ką sako šitie
žodžiai? Dėl to nelaimes patiriu, kad kūną aš turiu. Jei
būčiau aš be kūno, kokia gi neganda ištikt mane galėtų?
LAOZI