Kai laukia gyvenimas be vaikų

Šaltinis: www.icsi.ws

Susitaikyti su mintimi, kad po daugybės tyrimų ir nevaisingumo gydymo metų svajonė turėti šeimą žlugo, yra be galo sunku. Čia pateikiama keletas idėjų, kokiais būdais žmonėms pavyko įveikti bejėgiškumo ir praradimo jausmą, kurį sukelia žinia, kad gyvenimą teks nugyventi be vaikų.
 
Nors nuomonė apie tai, kas yra šeima keičiasi, žmonės vis dar jaučia nemažą socialinį spaudimą, kad šeima be vaikų nėra „tikra“ šeima. Ši problema, žinoma, kyla dėl asmeninio pasirinkimo, problemos iš tiesų nė nėra. Privalumai, kurių suteikia galimybė daugiau laiko skirti savo pomėgiams ar hobiams, laiką ir energiją skirti glaudesniam bendravimui su kitais žmonėmis, galimybė siekti karjeros, nesirūpinant dėl savo, kaip tėvų, pareigų ir įsipareigojimų, gali būti labai patrauklūs.
 
Pasirinkimas
 
Svarbiausias dalykas šiuo atžvilgiu yra PASIRINKIMAS. Jo atsisakius dėl vaisingumo problemų kyla bejėgiškumo, nesaugumo ir, svarbiausia, praradimo jausmas.
 
Daugelis žmonių, kurie nori turėti vaikų, užaugo tikėdami, kad galės kontroliuoti šią svarbią savo likimo sritį. Tačiau dėl nevaisingumo susidūrę su karčia realybe, kad yra ne taip, jie gali rinktis ir pasinaudoti gydymu pasitelkiant pagalbinius reprodukcijos būdus (angl. assisted reproductive technologines, ART). Visiškai tikėtina, kad neigiamas sprendimas priimamas prieš tai daug mąsčius, nes ART prieštarauja asmeninėms vertybėms, kultūriniams ar religiniams įsitikinimams.
 
Emocijos
 
Aplinkybės, kai sužinoma, kad vaikų susilaukti nepavyks, būna labai įvairios, todėl ir būdai, kaip susitaikyti su tokia tikimybe, o paskui ir realybe, pasirenkami skirtingi. Tam reikia laiko. Iš tikrųjų tam tikra prasme šis procesas niekada nesibaigia. Gyvenimui bėgant apie tai vis kas nors primena: pavyzdžiui, draugų vaikai pradeda eiti į mokyklą, seserys ar broliai sulaukia anūkų. Gedima palaidotų svajonių apie tai, kaip galėjo būti. Keletas psichologijos profesorių rašė apie tai, kokius uždavinius svarbu atlikti gedint. Vienas šių uždavinių – susitaikyti su netekties realybe. Tai šiuo atveju gali būti ypač sunku, nes prarastas ne realus, o potencialus asmuo ir dažnai manoma, kad netektis turėtų būti mažesnė, nes tas asmuo nėra „realus“, bet taip nėra. Nėra ritualo, kuris padėtų susitaikyti su šia netektimi. Žmonės ar poros, besistengiantys susitaikyti su gyvenimu be vaikų, gali susidurti su nesupratingumu, netikėjimu.
 
Gali būti, kad pats žmogus arba kiti žmonės mano, kad kažkada gedėjimas baigsis. Tačiau taip gali ir nenutikti, nes dažnai mylimo žmogaus (nesvarbu, ar jis gyveno tikrovėje ar tik svajonėse) netektis tampa mūsų dalimi, palieka mumyse pėdsaką kaip ir kiti sukrečiantys įvykiai gyvenime.
 
Padėti pereiti nuo tikėjimo, kad tapsite tėvais, prie būsenos, kai tokios vilties atsisakote, gali tam tikras laikas arba veiksmas. Kartu su savo partneriu praleistos atostogos gali suardyti įprastą rutiną, padėti iš naujo ir kitaip vertinti vienas kitą. Vaikams skirto kambario pertvarkymas – tai dar viena priemonė, kuri kai kuriems žmonėms tokiu laikotarpiu pagelbėjo.
 
Kažkada reikės tą svajonę palaidoti. Linda Salzer knygoje „Kaip susitaikyti su nevaisingumu. Nuoširdžios rekomendacijos, kaip išgyventi emocinę nevaisingumo krizę“ rašo: „Gedėti – reiškia padėti tašką – padėti tašką neišsipildžiusioms svajonėms, jas pakeisti patogia realybe“. Dažnai laikoma, kad bet kokio gedėjimo proceso tikslas – susitaikymas. Linda Hund Anton knygoje „Niekada nebūsiu mama“ rašo: „Susitaikymas nereiškia, kad jūs imsite džiaugtis, kad neturite vaikų. Pasikeis tik tai, kad šis dalykas taps praeitimi, ne dabartimi. Susitaikymas su savo jausmais, kuriuos jaučiate dėl to, kad neturite vaikų, reiškia, kad savo gyvenimo dienas stengiatės nugyventi kuo geriau, kuo prasmingiau; tai reiškia, kad stengiatės kuo labiau sumažinti to, kad negalite turėti vaikų, sukeltą netektį ir kuo geriau išnaudoti kitas gyvenimo teikiamas galimybes.“
 
Ką daryti, kad skausmas taptų kiek įmanoma mažesnis
 
Neleiskite, kad vaikelis, apie kurį svajojate, diktuotų jūsų gyvenimą. Priminkite sau, kad savo gyvenimą turite tvarkyti patys!
 
Nepamirškite savęs, savo partnerio ar draugų – jiems jūsų reikia! Nemanykite, kad netekties jausmas negrįš vėliau, nors manote, kad jį jau įveikėte. Vaikų neturėjimas – tai padėtis visam gyvenimui, kaip ir vaikų turėjimas. Tačiau tikėkite, kad skausmas taps lengviau pakeliamas.
 
Pagalvokite, ar nenorėtumėte priimti svetimo vaikelio į savo šeimą. Jeigu negalite turėti savo vaikų, jums gali padėti tai, kad pagelbėsite kitiems.
 
Pagalvokite, ką norite palikti po savęs. Tai galima padaryti ne tik per vaikus. Nesvarbu, ar tai bus didelis ar mažas dalykas, svarbu, kad jis jums būtų reikšmingas.
 
Gyvenkite sveikai. Sveika mityba yra svarbi ir tiems, kurie negali turėti vaikų. Reguliarus sportas gali padėti nugalėti depresiją.
 
Pasirenkite tam, kad nevaisingumas kažką jumyse pakeis. Daugelis netenka naivaus optimizmo, kad gali pasiekti viską gyvenime. Daugelis vėliau pasakoja, kad ši krizė padėjo jiems užaugti.
 
IR
 
Būtinai kreipkitės pagalbos į psichologą arba paramos grupę – taip bus lengviau įveikti savo kelionę.