Linos šeimos patirtis

Aš, kaip ir visos nesulaukiančios gandro, visą laiką norėjau kada nors parašyti į šį skyrelį. Ir štai ši diena... Rašau tik tam, kad padrąsinčiau ir įkvėpčiau vilties toms, kurios vis dar laukia stebuklo, vis dar kankinasi, mindamos nevaisingumo klinikų slenkstį, kurios su baime laukia kiekvieną mėnesį ką parodys nėštumo testas. Buvau su jumis ilgus metus, skaičiau jūsų istorijas, liūdėjau ir džiaugiausi su jumis, nors parašyti moralinių jėgų pakanka tik dabar...

Mūsų istorijos pradžia siekia penkerius metus. Tada susituokėme, vaikučių dar nenorėjome, buvo karjera, darbas, kelionės... nors buvo gerokai virš 30.

Prieš 3,5 metų nutarėme, kad laikas. Nutraukiau kontraceptikus, pasisaugojau dar porą mėnesių, kad leliukui nekenktų ir ...startavome. Tik net nenumačiau, kad gali būti taip sunku ir sudėtinga pastoti. Po pusantrų metų nevaisingų bandymų pirmą kartą pravėrem klinikos duris. Rezultatai buvo nelinksmi - vyro spermograma buvo mažai ką žadanti. Prasidėjo ovuliacijos stimuliacijos, kurios buvo bevaisės ir, mano manymu, net bereikalingos. Taip tęsėsi pusę metų. Pakeitėme gydytoją, pakartojome tyrimus - spermograma dar pablogėjusi. Gydytojos išvada - jūsų amžiuje reikia įjungti aukščiausią pavarą ir kuo greičiau. Tik paaiškėjo, kad vaikystėje nebuvau skiepyta nuo raudonukės ir toksoplazmozės. Gydytoja pareiškė: „Jei nenorite 7 mėn. nutraukti nėštumo del apsigimimų, patariu nerizikuoti ir skiepytis“. Tik po to dar 3 mėn. kontraceptikų... Pagaliau priėjome ir prie normalaus starto. 4 IUI . Po kiekvieno - didelis laukimas, poilsis, viltys, viltingi vyro žvilgsniai ir ... nusivylimai. Kiekvienas tik dar skaudesnis. Po 4-ojo tiesiog maldavome daktaro, kad pradėtume IVF, tiek daug iš jų tikėjomės. 

1-asis IVF : 2 gražuoliai embrionai, puiki gleivinė, daug vilties ir ... mėnesinės.
2-asis IVF : 2 embrionai, vis dar rusenanti viltis ir ... mėnesinės.
3-asis IVF : 3 embrionai, vilties mažokai, nuo ginekologinės kėdės tiesiai į darbą ir... mėnesinės.
4-asis IVF : 3 embrionai, gydytojos tikinimas, kad viskas puiku, 0 vilties, dairymasis į įvaikinimo agentūras, pamąstymai apie donorinę spermą, surogatinę motinystę.

14 diena po įsodinimo - rytinis išbandymas - NT. Ir vėl 1 juostelė. Verkėme su vyru kaip vaikai. Metų jau daug, vilčių nebelieka, gyvenimo džiaugsmas per tuos visus bandymus irgi blėsta. Tik rytojaus ryte mėnesinių - nė kvapo... Pasislėpusi, plakančia kaip botagas širdim pasidariau dar vieną testą, o ten - mažutis ir gražutis antrasis brūkšnelis. Kaip ant sparnų įplasnojau atgal į lovą ir vyrui pradėjau rodyti savo stebuklą... Po tiek metų buvo sunku ir patikėti. Bet tyrimai patvirtino - turėsim kūdikėlį...

Nesu gera rašytoja ar poetė, kad aprašyčiau, kaip smagiai svaigsta galva ir kaip iš džiaugsmo plyšta širdis, sužinojus nuostabiausią žinią... Mano "kengūriukas" dar tik 2.5 mėn. gyvena pilvelyje, bet jau patapo didžiausiu lobiu, pasaulio centru ir džiaugsmu.

Laikau visus kumštukus už jus, mergaitės. Tikėkit Dievu, Gydytoju, ir, svarbiausia, Savimi. Sunku išbandymą mums davė likimas. Tik tie skausmai pasimirš, kai sūpuosim savo atžalėles. 2.5 metų mes gyvenom tik skaičiuodami ciklo dienas, nesėkmes ir gyvenome med. kabinetuose. Jokių ilgesnių kelionių, jokių tuščių mėnesių be tyrimų ar gydymo... Žinau, kaip sunku laukti ir nusivilti, bet tikėkit!!!!! ATEIS LAIMĖ Į JŪSŲ KIEMUS.

Lina Gutauskienė

Grįžti