Apie dantų skausmą, nevaisingumą ir teisę rinktis

Įsivaizduokite situaciją, Jums stipriai sopa dantį. Kreipiatės į specialistą, kuris konstatuoja, kad dantį išgydyti galima tik moderniomis priemonėmis – naudojant danties implantą. Deja, šios priemonės gydytojas Jums pritaikyti negali, nes taip nusprendė Parlamentas, priimdamas Dantų gydymo įstatymą. Taigi gydytojas galėtų Jums padėti, tačiau jam neleidžia įstatymas, nes keleto aršių parlamentarų, įtakotų kokios nors labai svarbios visuomeninės organizacijos, nuomone modernusis gydymas yra visai ne gydymas. Implantacija Jūsų danties nepagydo, tik pakeičia jį dirbtiniu. Tokioje situacijoje, manau, pasipiktintume kiekvienas – juk koks skirtumas parlamentarams, kokiu gydymo metodu bus naudojamasi, norit nuraminti Jūsų danties skausmą!

 

Situacija atrodytų absurdiška ir neįmanoma. Bet tik ne Lietuvoje. Netrukus mūsų Seimas svarstys, ar suteikti galimybę nevaisingoms šeimoms, pasinaudojant moderniausiais, pasaulyje pripažintais ir plačiai naudojamais gydymo metodais, susilaukti savų vaikų. Seimo nariai spręs, atrodo, tik pacientui ir jo gydytojui svarbius klausimus – kaip gydyti pacientą, kad jis galėtų susilaukti vaiko.

Toks jautrus klausimas, kaip gyvybės atsiradimas, turėtų vienyti žmones. Visi turėtų „sirgti“ už tai, kad daugiau žmonių turėtų galimybę auginti savus vaikelius. Kokiu būdu žmogus bus išgydytas nuo nevaisingumo, tai yra susilauks vaikelio, turėtų spręsti tik gydantis gydytojas ir pacientas. Tačiau dabar mūsuose, vietoj konsensuso paieškų, vyrauja nepagrįstų kaltinimų ir absurdiškų argumentų atmosfera.

 

Seimas ketina spręsti, kaip Lietuvos žmones gydyti nuo nevaisingumo. Spręs ne medikai, besispecializuojantys nevaisingumo gydyme, ne pacientai, kurie, turėtų teisę patys pasirinkti jiems priimtiną gydymo metodą. Spręs Seimo nariai. Nurodys, kaip galima gydyti žmones ir kaip negalima. Vietoj to, kad imtų ir įstatymu nubrėžtų esminius principus, parlamentarai pasakys, kokius metodus galima taikyti gydyme, ir kokių – ne. Įdomiausia tai, kad linkstama prie tokių metodų, kokiais nesivadovaujama nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje, įtvirtinimo. O ES šalys tais metodais nesinaudoja, nes jie arba pasenę, arba eksperimentiniai - stipriai kenkiantys moters sveikatai.

 

Tokie metodai buvo įtvirtinti vienintelėje Italijoje, kur (koks sutapimas!) Katalikų bažnyčios įtaka, kaip ir Lietuvoje, labai stipri. Įstatymą priėmus 2004 m. Italijoje pradėtas stebėti nevaisingumo gydymo efektyvumo mažėjimas, padaugėjo daugiavaisių nėštumų, persileidimų ir priešlaikinių gimdymų. Tą matydami, pacientai pradėjo keliauti gydytis į kitas šalis, kur buvo leidžiami modernūs metodai. Taip nukentėjo ir pati valstybė, nes nebegavo tam tikrų pajamų iš šių pacientų gydymo. Matydamas šią situaciją, Italijos Konstitucinis teismas 2009 m. paskelbė įstatymo nuostatas antikonstitucinėmis ir sustabdė jų galiojimą. Šiuo metu Italija, kaip ir 103 kitos vakarietiškosios tradicijos valstybės, leidžia šiuolaikinius nevaisingumo gydymo metodus ir džiaugiasi vaikučiais, gimstančiais po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

 

Ar tikrai norime Lietuvos žmonių skausmo ašaromis ir nepakeliamais išgyvenimais įsitikinti, kad gydyti turi gydytojai, o ne politikai. Juk dažnam dalyvaujančiam įstatymų leidybos procese pateikiama tik statistika. Bet gi už tų skaičių – gyvų žmonių tikri gyvenimai. Juk nenorime skriausti nei vieno žmogaus. Juk nenorime, kad vėl ir vėl persileidimą patirianti moteris nerastų sau ramybės, o vaikelio negalinčiam turėti vyrui tai taptų psichologiniu barjeru kitose gyvenimo srityse.

 

Vaisingumo asociacija gina nevaisingų žmonių interesą. Mes esame už tai, kad įstatymais nebūtų ribojama pacientų teisė rinktis gydymo metodą. Mes esame už tai, kad vardan gyvybės vyktų civilizuotas dialogas ir būtų pasiekti geriausi, žmonių lūkesčius ir teises atitinkantys sprendimai. Ar yra drįstančių prieštarauti? Tuomet gal išdrįskite pabandyti gydytis dantų skausmą viduramžiškais metodais.