Italijos nevaisingumo asociacijos laiškas Lietuvai

NUO: Rossella Bartolucci

Ne pelno organizacijos „SOS Infertility“ prezidentės
Via Vittorio Veneto 30 
Bresso (MI) 
Italija
2009 m. spalio 21 d.
 
 
DĖL ITALIJOS ĮSTATYMO NR. 40/2004 DĖL PAGALBINĖS REPRODUKCIJOS METODŲ IR JO PASEKMIŲ
 
Šiuo raštu norėtume pažymėti, kad išsivysčiusiose šalyse įstatymai dėl pagalbinės reprodukcijos metodų turėtų būti kuriami ir tvirtinami vadovaujantis medicinine logika, būti moksliškai pagrįsti. Visi alternatyvūs, kitokio požiūrio žmonių inicijuoti, teisės aktai paprasčiausiai veda į aklavietę. Maža to, jie pasmerkia nevaisingas poras, neleisdami pasinaudoti sėkminga patirtimi. Geriausias to pavyzdys – 2004 m. Italijoje priimtas įstatymas dėl pagalbinės reprodukcijos metodų.
           
Dabar visame pasaulyje PRM (pagalbinės reprodukcijos metodų) dėka jau gimė daugiau kaip 3 milijonai kūdikių. Kadangi apie 25 % porų susiduria su nevaisingumo problemomis, šis skaičius dar auga.
 
PRM – tai metodai, taikomi įvairiais etapais, atsižvelgiant į patologijos, kuri trukdo porai susilaukti kūdikio, pobūdį ir lygį: IUI (intrauterininė inseminacija), IVF (in vitro apvaisinimas), ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija), metodai, kai panaudojami gametų donorai. PRM taip pat priskiriami specialūs metodai, pavyzdžiui, embrionų ir gametų saugojimas užšaldžius, kurių dėka neprarandama itin vertina biologinė medžiaga (embrionai, oocitos, spermijai), o poroms nereikia gydymo kartoti daugybę kartų.
Šiuos metodus visame pasaulyje sėkmingai taiko, moksliškai prižiūri ir tvirtina tarptautinės mokslininkų bendrijos (pavyzdžiui,. ESHRE, jei kalbame apie aukščiausią lygį Europos mastu). Ginekologas – nevaisingumo gydymo specialistas, kaip ir bet kuris kitas gydytojas, sprendžia, kokį metodą ir kokį gydymą taikyti konkrečiai porai: taikyti IUI arba ICSI, šaldyti oocitas arba embrionus, ar vienintelis būdas yra gametų donorystė. Gydytojas turi ir nori savo pacientams suteikti pažangiausius tarptautinius standartus atitinkantį gydymą – ir nevaisingumo gydymo, ir bet kurioje kitoje medicinos srityje.
           
Nevaisingumas iš esmės yra medicininė problema ir ją reikėtų vertinti būtent iš šios, o ne religinės ar politinės perspektyvos, lygiai taip, kaip įprasta medicinos mokslą taikant kitose srityse.
 
Italijoje, patvirtinus įstatymą Nr. 40/2004, Italijos vyriausybė padarė priešingą dalyką: nevaisingumo specialistams nustatė daug mokslinių žinių taikymo apribojimų, įstatymą priėmė remdamasi daugiau etikos, o ne medicinos aspektais:
  • In vitro galimybė sukurti ne daugiau kaip 3 embrionus. Svarbiausia pasekmė – stipriai sumažėjo pastojimų procentas, ypač tarp porų, kuriose moteris yra vyresnė kaip 37 metai ir (arba) stiprus vyro nevaisingumo veiksnys.
  • Draudžiama saugoti embrionus  užšaldžius. Pagrindinė pasekmė – kai kurios poros daugiau kartų nei reikėtų turi kartoti gydymą, vartoti daugiau vaistų, dažniau susiduria su chirurgine rizika.
  • Į moters gimdą būtina įsodinti visus sukurtus embrionus. Svarbiausia pasekmė – stipriai išaugo trivaisių nėštumų, kurie yra ypač pavojingi ir motinai, ir kūdikiams, nes gimdymas visada būna priešlaikinis, daug daugiau kainuoja Valstybinei sveikatos apsaugos sistemai.
  • Metodai, kuriuose būtų naudojami gametų donorai, draudžiami. Svarbiausia pasekmė – diskriminuojami visiškai nevaisingi piliečiai, kurių negalima gydyti taikant PRM.
 
Dar viena labai neigiama įstatymo Nr. 40/2004 pasekmė – vadinamasis „reprodukcinis turizmas“, kai vis daugiau italų porų vyksta į klinikas užsienyje (į Ispaniją, Belgiją, Prancūziją, Šveicariją, Čekiją, Turkiją ir t. t.), kur naudojasi gydymo, kuris negalimas savoje šalyje, paslaugomis: dabar tokių porų per metus yra daugiau kaip 10 000.
           
Laimei, intensyvaus mūsų pacientų ir kitų organizacijų darbo dėka, kai kurios įstatymo nuostatos neseniai pakeistos, remiantis Konstitucinio teismo, kuris turi galios paskelbti, kad tam tikras įstatymas, kaip šiuo atveju, prieštarauja Konstitucijai ir jį visą arba kai kurias jo nuostatas panaikinti, kaip kad buvo padaryta Italijoje 2009 m. balandžio 1 d., sprendimu.
 
Konstitucinis teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostatos, pagal kurias draudžiama in vitro sukurti daugiau kaip 3 embrionus ir privaloma visus juos įsodinti į pacientės gimdą. Taip pat nurodyta, kad visais atvejais, kai to reikia atsižvelgiant į moters sveikatą, embrionai gali būti saugomi užšaldžius.
 
Konstituciniam teismui priėmus sprendimą Nr. °151, Italijos gydytojai vėl turi teisę gydydami savo pacientus naudotis mokslo žiniomis, spręsti, kiek oocitų apvaisinti, kiek oocitų ir (arba) embrionų užšaldyti, kiek embrionų įsodinti į moters gimdą, atsižvelgiant į moters sveikatą ir gydymo istoriją.
           
Siūlome kiekvienai vyriausybei apsvarstyti įstatymą dėl PRM, parengti ir priimti tokį įstatymą, kuris būtų pagrįstas mokslo žiniomis, pacientų teisėmis, o ne kitokiais principais, kurie, žinoma, yra gerbtini ir svarbūs, bet netinka tada, kai kalbame apie žmogaus sveikatą ir teises.
 
 
Rossella Bartolucci
Italijos ne pelno organizacijos “SOS Infertility” pirmininkė
www.sosinfertilita.net
 
  
Ne pelno organizacija „SOS Infertility“ yra Italijos asociacija, aktyviausiai teikianti paramą ir informaciją (nemokamomis telefono linijomis, susitikimuose su pacientais ir specialistais), taip pat psichologinę pagalbą nevaisingoms poroms, organizuojanti nevaisingumo prevencijos kampanijas.