Psichologiniai aspektai

Šaltinis: ww.icsi.ws

Dažna su nevaisingumu susidūrusi šeima patiria daugybę psichologinių problemų nevaisingumo gydymo laikotarpiu. Tokią nevaisingų šeimų psichologinę gyvenimo kokybę, sąlygojamą ir Lietuvoje susiformavusio nevaisingumo suvokimo, lemia vienas kitą įtakojantys socialiniai, kultūriniai, politiniai procesai.
 
Gydytojų nustatytas nevaisingumas šeimos gyvenime vaidina lemiamą vaidmenį. Nuo to momento, kai pora sužino, jog negalės turėti vaikų, atsiranda įtampa ir nerimas, jog teks pragyventi gyvenimą be džiaugsmo sūpuoti kūdikį; kiekvienąkart dėl nepavykusios pagalbinio apvaisinimo procedūros vis gilėjant depresijai vėl ir vėl patiriami netekties ir sielvarto jausmai; kaskart mažėjant vilčiai tapti tėvais išgyvenamas bejėgiškumo jausmas, kai rankos nusvyra ir nebėra jėgų žengti toliau; šeimą kamuoja egzistenciniai klausimai „kodėl mums? Už ką?“. Dėl šių priežasčių partnerių seksualinis gyvenimas tampa nevisavertiškas, dažnas vaisingų dienų sekimas ir kontrolė, nusivylimai po kiekvieno nepavykusio ciklo intymius santykius paverčia rutiniškais ar net betiksliais.
 
Taip pat svarbu atskirai vertinti moters ir vyro psichologinę gyvenimo kokybę priklausomai nuo to, kuriam diagnozuotas nevaisingumas, nes kaip asmenybės jie išgyvena skirtingus emocinius potyrius. Partneris, kuriam nustatyta nevaisingumo diagnozė, pradeda nepasitikėti savimi, jaučiasi nevisavertis ir kaltas dėl nesugebėjimo susilaukti bendrų vaikų, t.y. dėl nesugebėjimo padaryti šeimą laiminga, dažnai vengia kalbėti nevaisingumo tema. Toks sumažėjęs savivertės jausmas kelia asmens nerimą, stresą ir depresiją, pyktį ant savęs ir ant kitų dėl bevaikystės. Jausdamasis kaltas, sutuoktinis patiria nuolatinę baimę prarasti partnerį.
 
Bene jautriausiai nevaisingos šeimos reguoja į bendravimą su vaikų turinčiomis šeimomis, nesusidūrusiomis su nevaisingumu. Čia įsijungia socialiniai veiksniai, kuomet nevaisingos šeimos stengiasi vengti tokių šeimų, nes išgyvena tam tikrą izoliacijos jausmą, kai šalia natūraliai susilaukusios vaikų šeimos jie jaučiasi nevisaverčiai, kitokie ar net neįgalūs turėti vaikų. Svarbu paminėti, jog tokiai šeimų būsenai įtakos turi visos visuomenės nevaisingumo suvokimas, reakcijos į nevaisingumo gydymą ir bendras Lietuvos ne/tolerancijos lygis.