Šeimos patirtis

To džiaugsmo teko laukti išties ilgai. Septynerius metus...

Tiek man, tiek vyrui atlikti tyrimai buvo normalūs. Gydytojai nerado priežasties, kodėl taip ilgai negalime susilaukti vaikelio. Pasirodo, būna ir taip...
 
Pirmas žingsnis po kelerių metų nepastojimo – kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Jis parodė, kad kiaušintakiai abipus pratekami. Tris ciklus stimuliuota ovuliacija ir triskart atlikta IUI – be efekto.
 
Kitas žingsnis – laparoskopija. Jos metu rasta nedidelių endometriozės židinukų abiejose kiaušidėse (I stadijos endometriozė). Operacijos metu jie koaguliuoti. Toliau sekė nemažai IUI procedūrų – be rezultato.
 
Po dar dvejų metų bandymo įveikti nevaisingumą ryžomės atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Po punkcijos, naktį, pasidarė negera: pakilo temperatūra virš 38, skaudėjo pilvą. Gydytoja baiminosi, kad nebūtų kiaušidžių uždegimo, tad skyrė gerti antibiotikus. Maždaug savaitę laikėsi aukšta temperatūra. Aš vis dar tikėjau, kad galbūt pavyko... Tačiau... Po nesėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros vyras prarado viltį kada nors susilaukti vaikelio. Buvo labai sunku. Nesinorėjo nieko. Varė į neviltį vien pagalvojus, kad galbūt nelemta patirti šio stebuklo.
 
Po metų ryžomės antrai IVF. Tai atlikti nusprendėme kitoje klinikoje. Viskas vyko sklandžiai. Skausmų ar kitokių nemalonių pojūčių nebuvo. Šį kartą buvom ryžtingai nusiteikę - jei ir vėl nepavyktų, bandysim dar kartą. Taip buvo lengviau laukti kraujo tyrimo rezultatų. Nusiteikėme blogiausiam, bet vis dar tikėjomės geriausio. Atsakymas buvo TEIGIAMAS. Ilgai dar tuo negalėjau patikėti. Džiaugsmui nebuvo ribų. Tik tas džiaugsmas buvo santūrus. Nenorėjau vėl patirti nusivylimo, jei kas atsitiktų. Nuogąstavimai baigėsi, kai ant rankų laikiau savo kūdikėlį. Malonus jausmas. Pamažu pasimiršo skaudūs išgyvenimai. Ir šiandien džiaugiuosi, kad tuomet nenuleidome rankų. Stebuklas atėjo ir į mūsų namus.