Informacija šeimai ir artimiesiems

Kartais žmonėms, turintiems vaisingumo problemų, sunku apie tai kalbėti. Šio straipsnio tikslas – padėti jums suprasti kai kuriuos gydymo ir emocinius nevaisingumo aspektus, patarti, kaip galėtumėte savo draugui arba giminaičiui padėti.

 

 

1. Sąvoka.

Laikoma, kad pora turi vaisingumo problemų, jeigu moteriai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių, nors poros lytiniai santykiai reguliarūs ir pora nenaudoja apsisaugojimo priemonių.

 

2. Vaisingumo problemų turi apie 15 proc. reprodukcinio amžiaus žmonių.

Sunku patikėti? Taip yra todėl, kad dauguma jų apie tai nekalba.

 

3. Nevaisingumas nėra vien tik moters problema.

Apie 40 proc. porų nevaisingumo problemų turi vyras, apie 40 proc. porų – moteris ir 20 proc. porų – problemų turi abu arba nevaisingumo priežastis nežinoma (idiopatija).

 

4. Nevaisingumo problemų yra daug ir įvairių.

Kai kurios dažniausių priežasčių: spermos arba kiaušinėlių augimo sutrikimai, kiaušintakių arba gimdos problemos, endometriozė, dažni persileidimai, nekokybiška sperma. Kartais susiduriama su retomis problemomis: hormonų arba autoimuninės (antikūnių) sistemos sutrikimais – nuo šių sutrikimų kenčia ir vyrai, ir moterys.

 

5. Nevaisingumas gydomas daugeliu įvairių būdų.

Kai kurie populiariausi gydymo būdai: vaistų, skatinančių kiaušinėlių gamybą, vartojimas, kiaušintakių operacija kliūtims pašalinti, partnerio arba, kartais, donoro spermos inseminacija moteriai, in vitro apvaisinimas (IVF), su juo susijęs gydymas, pavyzdžiui, ICSI. Kai kurie žmonės bando gydytis natūraliais, žoliniais, preparatais, akupunktūra, meditacija. Nevaisingumo gydymas būna sėkmingas ne visiems. Kai kurios poros nusprendžia savo šeimą kurti kitaip – vaikutį įsivaikina. Kitos šeimos gyvena be vaikų.

 

6. Norint išgydyti nevaisingumą „tiesiog atsipalaiduoti“ ar išvykti atostogų nepakanka.

Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio pobūdžio. Jeigu paaiškinamos priežasties nėra („idiopatinis nevaisingumas“), mes žinome tik tiek, kad mokslas tos priežasties kol kas negali nustatyti. Kad stresas sukelia nevaisingumą įrodymų neturima. Tačiau turima įrodymų, kad nevaisingumas sukelia stresą! 

 

7. Įvaikinimas nevaisingumo neišgydo

Tikriausiai esate girdėję apie poras, kurios daugelį metų buvę nevaisingos, susilaukia savo vaikelio vos tik įsivaikina svetimą. Gal net tokią porą pažįstate. Tikriausiai galvojate, kaip taip nutiko todėl, kad pora „nustojo apie tai galvoti“ ir tada susilaukė savo vaikelio. Šiam reiškiniui suprasti buvo atlikta daugelis tyrimų, kurie parodė, kad ir vaiką įsivaikinusių, ir vaikų neįsivaikinusių nevaisingų porų galimybės susilaukti savo vaiko yra vienodos. Taip yra todėl, kad labai nedidelei daliai nevaisingų porų po daugelio metų visgi pavyksta susilaukti savo vaikelio. Tikriausiai mes tik daugiau girdime apie poras, kurios buvo įsivaikinusios vaiką.

 

 

1. Nevaisingumas gyvenime sukelia daug streso ir nusivylimo. Vaisingumo – svajonės apie šeimą – praradimą galima prilyginti mylimo žmogaus mirčiai. Nevaisingos šeimos depresija gali tęstis metų metus.

 

Daugeliui žmonių šeimos sukūrimas yra eilinis gyvenimo procesas: žmogus eina į mokyklą, auga, veda ar išteka, susilaukia vaikų, juos augina, sulaukia pensinio amžiaus ir džiaugiasi augančiais anūkais. Šios svajonės praradimas yra didelis smūgis. Daugumai aplinkinių žmonių ši svajonė išsipildo, todėl nevaisingos poros aplink nuolat mato šeimas ir vaikus – taip joms skaudžiai primenama, ko jos neteko. Dažnai nutinka taip, kad jų draugai ir šeimos nariai susilaukia vaikų kaip tik tuo metu, kai jos pačios stengiasi susitaikyti su mintimi, kad vaikų turėti negali. Ateina laikas kai savo draugui arba šeimos nariui norite pranešti apie savo ar artimo žmogaus nėštumą arba kūdikio gimimą. Greičiausiai ir jums, ir jam dėl to bus nejauku. Ką tada daryti? Neslėpkite to, neatidėkite žinios ilgam – papasakokite, tik būkite supratingi, pavyzdžiui, praneškite apie tai, kai būsite ne būryje žmonių, o vieni, arba parašykite laišką. Supraskite, kad tokia žinia jį nuliūdins, jo reakcija jums gali būti keista, galite pasijusti nepatogiai.

 

2. Dažnai žmonės jaučiasi, kad dėl nevaisingumo jie visiškai prarado gyvenimo kontrolę.

 

Nevaisingumas reiškia, kad negalite kontroliuoti savo reprodukcinės ateities. Nevaisingi žmonės dažnai savo kūną ir gyvenimą turi derinti pagal daugybę gydytojų paskirtų tyrimų ir gydymo ciklų, leisti nuodugniai nagrinėti savo lytinį gyvenimą ir lyties organus, klausyti nurodymų, kada mylėtis, o kada ne, kada ir kaip masturbuotis, kad prileistų spermos į plastikinį indelį, arba, jei nori įsivaikinti vaikelį, leisti valdžios atstovams vertinti, ar yra tinkami būti tėvais. Nevaisingiems žmonėms atrodo, kad jie visiškai nebegali valdyti savo gyvenimo. Kartais jiems kyla didžiulis pyktis, kurį jie išlieja ant artimiausio, kas kad kartais jis būna ne visai tinkamas, taikinio.

 

3. Dažnai sakoma, kad emociniai pakilimai ir nuosmukiai, kurie patiriami nevaisingumo laikotarpiu, primena važiavimą „linksmaisiais kalneliais“.

 

Žinote „linksmųjų kalnelių“ principą – kuo aukščiau pakyli, tuo staigiau krenti? Nevaisingi žmonės kartais būtent taip apibūdina savo padėtį. Kartais gydymo pradžioje arba naujo etapo pradžioje (pavyzdžiui, pateikus paraišką dėl įvaikinimo) optimizmas juos pakylėja aukštyn. Jie pradeda svajoti apie vaikiškus vežimėlius, krikštynas. Tada smogia realybė. Ateina eilinės mėnesinės, gydymas neduoda rezultatų arba socialinis įvaikinimo darbuotojas ima klausinėti sunkių klausimų. Jų jausmai yra labai trapūs, tiems jausmams sudužus kritimas žemyn yra labai skaudus.

 

4. Kiekvienas savaip išgyvena emocinį nevaisingumo poveikį, tačiau yra keletas bendrų dalykų.

 

Depresija. Visai normalu ir įprasta, kad žmogus dėl savo vaisingumo problemų jaučia depresiją, normalu, kad kartais toks žmogus vengia bendrauti su kitais. 

 

Vengimas. Nenustebkite ir neįsižeiskite, jei jūsų draugas arba šeimos narys nenori su jumis praleisti laiko. Jei jūs neseniai sukūrėte šeimą arba laukiatės vaikelio, akistata su jūsų vaisingumu jam gali būti pernelyg skaudi. Galbūt jam tiesiog kurį laiką norisi pabūti vienam. Ypač sunku būna per šeimos šventes: Kalėdas, motinos ir tėvo dieną, krikštynas, kada aplink mato kitų žmonių šeimas. Gali būti, kad jis jaučia pareigą dalyvauti šventėje, bet jaučiasi labai nejaukiai. Tačiau ir toliau tokį draugą arba šeimos narį kvieskite. Leiskite jam spręsti pačiam. Duokite jam suprasti, kad norėtumėte jį matyti, bet suprasite, jei jis nenorės atvykti. Jam svarbu žinoti, kad jums rūpi, galbūt galiausiai jis pasinaudos kuriuo nors kvietimu. Nepamirškite jo, net jei kurį laiką nesimatėte.

 

Paslaptingumas. Kai kurie žmonės apie savo nevaisingumą nenori pasakoti niekam, net artimiausiems šeimos nariams. Daugelis apie tai papasakoja tik keliems artimiems žmonėms. Taip yra, nes galbūt jie baiminasi, kad žmonės gali susidaryti klaidingą nuomonę (pavyzdžiui, kad jie kažką „daro ne taip“), ką nors ne taip pasakys (pavyzdžiui, „gal nori pasiskolinti mano vyrą – man pakanka į jį pažvelgti ir pastoju“) arba ta žinia prilokš. Kai kurie tiesiog mano, kad tai yra labai asmeniškas dalykas ir niekieno kito reikalas. Dar kitiems tai yra pernelyg skaudus ir jautrus klausimas, kad jį būtų galima aptarinėti su kiekvienu. Turėtumėte gerbti savo draugų ar giminaičių norą išlaikyti konfidencialumą.

 

 

Būti šalia. Kartais jūsų draugas ar draugė nenorės jūsų matyti, tačiau parodykite jam ar jai, kad būsite šalia, kai jūsų prireiks.

 

Išklausyti. Geriausia, ką galite dovanoti – tai jūsų atidumas. Deja, nėra žodžių, kuriuos išgirdę jūsų draugas ar draugė pasijustų geriau, taigi stenkitės nedalinti savo patarimų ir padrąsinimų. Taip elgtis nelengva, kai norite pasakyti ką nors paguodžiančio. Tačiau kartais su gerais ketinimais pasakytas žodis gali padėtį dar pabloginti, pavyzdžiui: „suprantu, kaip jautiesi“ (nors nesuprantate), „na, tau bent jau labiau pasisekė negu...“ (nors jūsų draugas ar draugė visai nesijaučia taip lyg būtų pasisekę), „neturėtum taip jaustis“ (nors jie vis vien taip jaučiasi). Tačiau būtų šaunu, jeigu sužinoję apie blogas naujienas, taip ir pasakytumėte, pavyzdžiui „girdėjau, kas jums nutiko, labai užjaučiu“ – tokie žodžiai gali labai paguosti.

 

Kartais draugai arba giminaičiai nevaisingiems žmonėms pasiūlo „tiesiog įsivaikinti vaikutį“, toks patarimas juos labai pykdo. Daugelis jau yra apsvarstę tokią galimybę ir sužinoję, kad savo šalyje yra labai nedaug vaikų, kuriuos galima įsivaikinti ir kad įsivaikinimas yra emociškai ir finansiškai labai sudėtingas procesas. Taigi „tiesiog įsivaikinti“ nėra taip paprasta.

 

Stenkitės neteisti. Jūsų draugas ar šeimos narys gali imtis dalykų, kurie jums atrodo kvaili, neracionalūs. Pavyzdžiui, nusprendžia nebesigydyti, nors gydymą dar galėjo tęsti, arba gydytis toliau, nors akivaizdu, kad gydymas nepadės, užuot išbandę gydymą IVF arba DI metodais nusprendžia įsivaikinti vaikelį. Nevaisingumas žmonėms sukelia labai stiprius jausmus. Atminkite, jūs tų jausmų nepatyrėte. Jūsų draugui IVF gali būti pernelyg sunkus emociškai. Galbūt jis nusprendė tęsti gydymą tam, kad sau įrodytų, jog padarė viską, kas jo galioje. Arba nusprendė gydymą nutraukti dėl finansinių priežasčių arba dėl to, kad nuolatinės nesėkmės veikia tarpusavio santykius. Gali būti, kad jūs nesuprantate jo jausmų, kuriuos sukėlė nevaisingumas, taigi, stenkitės jo neteisti. Greičiausiai jis elgiasi taip, kaip jam geriausia.

 

Gali būti, kad išgirsite, kaip jūsų draugas ar giminaitis labai piktai atsiliepia apie vaisingus žmones, kai kurie žodžiai net gali sukelti nerimo, pavyzdžiui: „kaskart kai pamatau nėščią moterį gatvėje, noriu jai trenkti“, „jei pamatysiu dar vieną vežimėlį su vaikais, spirsiu į jį, kad tas tėvas taip kvailai nesišypsotų“... Tai normalu (tai širdgėlos ir pavydo ženklas), apie tai kalbėti yra normalu. Kartais neįmanoma tokių jausmų nuslopinti, bet tai dar nereiškia, kad jūsų draugas ar giminais pasielgs taip, kaip sako.

 

Jeigu depresija arba bejėgiškumas užtrunka, pasiūlykite kreiptis į specialistą. Normalu, jei jūsų nevaisingas draugas arba giminaitis išgyvena depresiją ir graužiasi. Tačiau jei tokia savijauta tęsiasi ilgai, jam trukdo normaliai gyventi ir bendrauti su žmonėmis, pasiūlykite kreiptis pagalbos į specialistą. Paramos nevaisingiems žmonėms grupė arba artimiausia Vaisingumo gydymo klinika tokį specialistą tikrai parekomenduos.

 

 

Pagalbinės reprodukcijos technologijos (PRT) – PRT yra gydymo metodų, kuriuos galima taikyti norint padėti nevaisingai moteriai pastoti, visuma.

 

In vitro fertilizacija (IVF) – gydymo metodas, kai kiaušinėliai apvaisinami laboratorijoje. In vitro reiškia „stiklinėje talpoje“, tik šiais laikais naudojamos plastikinės priemonės. Apvaisinti kiaušinėliai vėliau perkeliami į gimdą.

 

Gametų perkėlimas į kiaušintakius (GIFT) – taikant GIFT metodą neapvaisinti kiaušinėliai ir sperma yra perkeliami į vieną ar abu kiaušintakius. Kad ši procedūra būtų sėkminga, kiaušintakiai privalo būti sveiki.

 

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – ICSI ištobulino grupė specialistų Briuselyje (Belgija). Plonyte pipete vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į oocitą. Nors injekcijai turi būti parinktas judantis spermatozoidas (laikoma, kad judėjimas yra gyvybingumo įrodymu), spermatozoidas prieš injekciją turi būti imobilizuotas. Kitaip jis judės oocitos viduje ir taip suardys jos struktūrą. Kiek yra žinoma, spermatozoidų antikūnai ICSI neveikia.

 

Donoro inseminacija (DI) – vyro donoro (jis gali būti žinomas porai arba anonimiškas) spermos įšvirkštimas į moters gimdos.