Valstybė, galvojanti apie savo ateitį, privalo gydyti nevaisingas šeimas

Norint pasiekti pažangos visuomenės gyvenime ir palankių gydymosi sąlygų pacientams įstatyminė bazė negali tapti pretekstu stagnacijai. Valstybė privalo, atsakingai žiūrėdama į demografinę padėtį, rasti reikalingus finansinius instrumentus ir pritaikyti įstatyminę bazę taip, kad nevaisingos Lietuvos šeimos galėtų susilaukti savų vaikų, teigia Vaisingumo asociacija.

"Organizacijos, prieštaraujančios bet kokioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nuolat ieško vis naujų, iš piršto laužtų argumentų, kad sužlugdytų nevaisingų žmonių viltis susilaukti savų vaikų. Šį kartą taikiniu tapo nevaisingumo gydymo kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų", - sako Rūta Vyšniauskaitė, Vaisingumo asociacijos, vienijančios nevaisingumo bėdų turinčius žmones, valdybos pirmininkė.

Šalyse, kurioms rūpi žmogus, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Austrija, Norvegija, Belgija, Olandija, Bulgarija, Prancūzija, Čekija, Slovėnija, Didžioji Britanija, Švedija, Estija, Turkija, Graikija, Vengrija, Italija, Vokietija ir kitos šalys taiko kompensavimo mechanizmą. Tuo tarpu Bažnyčia ir jai atstovaujantys teisininkai ir medikai siekia, kad Lietuvos nevaisingoms šeimoms ir toliau pagalbinio apvaisinimo procedūros būtų neprieinamos. Diskusijoje dėl nevaisingumo gydymo iš PSDF lėšų naudojami skaičiai – nepagrįsti jokiais racionaliais skaičiavimais. Tuo tarpu net du trečdaliai (64%) Lietuvos gyventojų pritaria siūlymui, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros su nevaisingumo problemomis susiduriančioms Lietuvos šeimoms būtų apmokėtos iš PSDF lėšų. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos Tyrimai".

Nuolat kvestionuojamas moderniausias, moters sveikatą tausojantis embrionų laikymo metodas. Šį kartą visuomenę bandoma įtikinti, kad šaldant embrionus, dažnesni apsigimimai, tačiau nutylima, kad tokie teiginiai paimti iš itin tendencingo tyrimo, kuris visiškai neatspindi tikrosios situacijos. Pasaulyje nėra moksliškai pagrįstų studijų, kurios neginčijamai nurodytų apsigimimų ir apvaisinimo metodų sąsajas.

"Net Konstitucijoje yra įtvirtina teisė piliečiams naudotis pažangiausiais mokslo pasiekimais. Tai ir naudokimės, tuo labiau, kad trūkstant lėšų, svarbu naudotis efektyviausiais gydymo metodais," – sako R. Vyšniauskaitė. Oponentai remiasi 2006 m. statistika, kuomet embrionų šaldymas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius, nebuvo įsisavintos moderniausios technologijos. Šiandien embrionai šaldomi greitojo šaldymo – vitrifikacijos – metodu, visiškai nekenkiančiu šaldomoms embrionų ląstelėms.

Embrionų šaldymo metodas taikomas 104 pasaulio valstybėse. Jį pripažįsta ESHRE (Europos nevaisingumo specialistų ir embriologų asociacija). Taip pat šį metodą palaiko ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija.