Nevaisingumo priežastys

 
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų turi su vaisingumu susijusių problemų. Įvairūs šaltiniai skelbia, jog porų nevaisingumą 40 proc. lemia moterų, 40 proc. - vyrų sveikatos sutrikimai, 10 proc. - imunologinis nesuderinamumas, o 10 proc. - priežastis lieka neaiški.
 
Moterų nevaisingumas - tai kai moteris, gyvenanti aktyvų lytinį gyvenimą, nenaudojant kontracepcijos priemonių nepastoja per vienerius metus. Nevaisingumas skirstomas į :
-          Pirminį ( kai prieš tai nėra buvę nėštumų)
-          Antrinį ( kai yra buvęs nors vienas sėkmingas, nenutrauktas nėštumas)
 
Moterų nevaisingumas apie 40 proc. yra susijęs su ovuliacijos sutrikimais, dar 40 proc. – su kiaušintakių ir dubens organų patologija. Neaiškios kilmės nevaisingumas yra 10 proc., kitos priežastys – 10 proc.
Nevaisingumo atveju dažniausiai yra pažeista moters lytinių hormonų pusiausvyra arba nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos.
 
Pradedant tirti moterį pirmiausia įsitikinama, ar vyksta ovuliacija. Ovuliacija gali nevykti esant policistinėms kiaušidėms (diagnozuojama 16-25 proc. moterų), ankstyvai menopauzei, hiperprolaktinemijai, esant žemiems FSH ir LH hormonų lygiams. Esant hiperprolaktinemijai būdinga:
-          Aukštas hormono prolaktino kiekis organizme, sutrikusios menstruacijos (gali ilgai jų nebūti), nevyksta ovuliacija
-          Ovuliacija vyksta, kiaušinėlis apsivaisina, tačiau įvyksta ankstyvas persileidimas. Dažnai moteris net nežino, kad buvo pastojusi.
 
Policistinėms kiaušidės dažniausia anovuliacijos ar ovuliacijos sutrikimų priežastis. Esant policistinėm kiaušidėms daug folikulų vystosi tuo pačiu tempu, tačiau tam tikru momentu vystymosi procesas sustoja ir ovuliacija nevyksta. Būdingi policistinių kiaušidžių simptomai: spuogai, polinkis nutukimui, riebalai linkę kauptis pilvo srityje. Kai kurios moterys neturi aiškiai pastebimų policistinių kiaušidžių požymių.
Visoms aukščiau išvardintoms ligoms, kai moters organizme nebręsta kiaušialąstės ir nevyksta ovuliacija, dažnai padeda medikamentinis gydymas - mėnesinės bei ovuliacija tampa reguliarios. Kartais gydymas vaistais yra derinamas su inseminacija (IUI) , rečiau - apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF).
 
Kiaušintakių patologijos vystymąsi gali skatinti pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Kai kurios moterys turi susiaurėjusius ar visiškai užakusius kiaušintakius. Kiaušintakių gali visai nebūti jei jie buvo pašalinti operacijos metu, pvz. dėl negimdinio nėštumo. Jei kiaušintakiai yra nepraeinami, pastoti nepavyksta, nes kiaušialąstė sunyksta kiaušintakyje arba pilvo ertmėje. Tuo pačiu spermatozoidai negali keliauti užakusiu kiaušintakiu ir  natūralus spermatozoido  susiliejimas su kiaušialąste tampa neįmanomas.

Dar viena pažeistų kiaušintakių priežastis gali būti dubens uždegiminė liga (pvz.chlamidinė infekcija). Ši liga gali lemti sąaugų susidarymą ir sutrikdyti kiaušintakių praeinamumą.
Jei kiaušintakiai nepratekami,  pastoti galima, tačiau tai dažniausiai nepavyksta natūraliu būdu. Tokiais atvejais tinkamiausias nevaisingumo gydymas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF). Šios procedūros metu kiaušialąstė bus apvaisinta laboratorijoje ir apvaisintas kiaušinėlis bus perkeltas į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi.

Endometriozė – labai  dažna nevaisingumo priežastis. Ji gali būti skausminga, lėtinė ir paslaptinga liga. Endometrioze serga iki 10 proc. vaisingo amžiaus moterų, 20–40 proc. endometriozės atvejų nustatoma, kai yra nevaisingumas. Endometriozei būdingi simptomai:
-          Skausmas iki mėnesinių ir mėnesinių metu
-          Skausmas ovuliacijos metu
-          Skausmingi lytiniai santykiai
-          Nevaisingumas
-          Gausios ir/arba nereguliarios mėnesinės
Kai kurios moterys endometriozei būdingų simptomų neturi.
Nėra žinoma dėl ko atsiranda endometriozė, tačiau manoma jog liga gali būti paveldima.
Endometriozė skirstoma pgl. ligos sunkumo laipsnius, todėl reikalingas individualus įvertinimas norint parinkti geriausią gydymą. Sėkmingas vienos moters gydymas, nebūtinai bus sėkmingas tokį patį gydymą skyrus kitai. Endometriozė gali būti gydoma vaistais ir laparoskopinės operacijos būdu, tačiau dažniausiai ir po operacijos, ir gydymo vaistais nepavyksta pastoti natūraliu būdu. Tokiais atvejais tinkamiausias nevaisingumo gydymas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF).
 
Vyrų nevaisingumo priežastys ir gydymo galimybės
(Paruošta pagal med.m.dr.Birutės Žilaitienės informaciją)
 
Priežastys, galinčios įtakoti spermogramos pakitimus:
-          infekcija;
-          karštis (ilgas buvimas pirtyje, karštoje vonioje, nutukimas, ilgas sėdėjimas, karščiavimas virš 38°C);
-          dažnos ejakuliacijos (optimalus susilaikymas – 3 dienos);
-          intensyvus rūkymas (daugiau kaip 20 cigarečių per dieną);
-          gausus alkoholio vartojimas (180 ml stipraus alkoholinio gėrimo bent 5 dienas per savaitę);
-          rūkymas ir alkoholio vartojimas kartu; tai kenkia labiau nei nikotino ar alkoholio vartojimas atskirai;
-          stresas, bet tik tokio stiprumo, koks patiriamas žemės drebėjimo metu;
-          darboholizmas, kuris gali įtakoti daugiau dėl antrinių priežasčių, kai lytiniai santykiai reti, nes nebėra noro, o alkoholis vartojamas gausiau, nes norima atsipalaiduoti.
 
Ligos, galinčios pakenkti spermatogenezei:
Įgimtos:
-          genetinės:
-       chromosomų rinkinio pakitimai, dažniausiai - Klinefelter sindromas – 47XXY;
-       Y chromosomos mikrodelecijos (iki 10% vyrų su azoospermija ir sunkia oligospermija (iki 5mln/ml)).
-          sėklidės(-džių) nenusileidimas (kriptorchizmas),
-          įgimtas sėklidės(-džių) nebuvimas.
 
Įgytos:
-          infekcinis parotitas (kiaulytė),
-          tuberkuliozė,
-          lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidiozė, gonorėja, sifilis),
-          gripas,
-          bet koks karščiavimas virš 38,5 C° (sutrikdo spermatogenezę iki 6 mėn.),
-          bet kokia chirurginė intervencija, ypač su bendrine nejautra (įtakoja spermatogenezę 3-6 mėn.).
-          Endokrininės priežastys (kai kurios skydliaukės ligos, cukraligė);
-          Antrinis sėklidžių nepakankamumas dėl auglių ar kitų pakitimų galvos srityse, kuriose gaminami sėklidžių veiklą reguliuojantys hormonai;
-          Neurologinės būklės (paralyžiai);
-          Operacijos (kriptorchizmas, kirkšnies išvarža, sėklidžių trauma, apsisukimas).
 
Varikocelė
 
-          būdinga 15% vyrų bendroje populiacijoje,
-          aptinkama 35% nevaisingų vyrų,
-          diagnozuojama klinikinės apžiūros metu ir atliekant UG Doppler tyrimą.
 
Vaistai, galintys įtakoti vyrų vaisingumą:
(PSO rekomendacijos, 2000)
-          chemoterapija,
-          hormoniniai vaistai,
-          Cimetidinas,
-          Sulphasalazinas,
-          Spironolaktonas,
-          Nitrofurantoinas,
-          Colchicinas,
-          kai kurie antihipertenziniai vaistai ir antidepresantai (sukelia erekcijos sutrikimus).
 
Spermos tyrimas
Vyro vaisingumo įvertinimui būtinas bent vienas spermos tyrimas, atliekamas nors minimaliai laikantis 1999 metų PSO rekomendacijose pateikiamų reikalavimų; jo metu tiriamos spermatozoidų charakteristikos ir spermos plazmos savybės. Atliekant spermos tyrimą, reikia:
- susilaikyti 2-7 dienas,
- paruošti pavyzdį masturbacijos būdu į platesnį indelį,
- pavyzdį laikyti 20-40° C temperatūroje ne ilgiau nei 1 valandą iki tyrimo,
- antrąjį tyrimą, esant patologiniams pakitimams, atlikti po 7-21 dienos,
- tirti tik visą ejakuliatą.
 
Spermos tyrimo normos:
(PSO rekomendacijos, 1999)
-          Ejakuliato tūris ≥ 2 ml;
-          pH ≥ 7,2;
-          Spermatozoidų koncentracija:
-         ≥ 20 mln/ml;
-          Spermatozoidų skaičius ejakuliate:
-      ≥ 40 mln/ml;
-          Spermatozoidų judrumas:
-        > 25% A (greitai pirmyneigiai judančių) spermatozoidų arba
-       >50% A+B (greitai ir lėtai pirmyneigiai judančių) spermatozoidų;
-          Spermatozoidų morfologija:
-       ≥15% (pagal griežtus kriterijus),
-       ≥30% (pagal PSO kriterijus)
 
Diagnostinės kategorijos (PSO, 1999):
 
Diagnostinė kategorija
Apibrėžimas
Normospermia
Normalūs rodikliai
Oligospermia
Spermatozoidų koncentracija mažesnė nei norma
Asthenospermia
Spermatozoidų judrumas mažesnis nei norma
Teratospermia
Normalių spermatozoidų procentas mažesnis nei norma
Oligoasthenoterato-spermia
Visų trijų rodiklių nukrypimas nuo normos (gali būti naudojama 2 kombinacija)
Azoospermia
Nėra spermatozoidų ejakuliate
Aspermia
Nėra ejakuliato
 
 
Vyrų nevaisingumo medikamentinio gydymo galimybės
 -          Žinomos tik kelios vyrų nevaisingumo priežastys, kurių medikamentinio gydymo efektyvumas įrodytas, pvz. hipogonadotropinio hipogonadizmo gydymas gonadotropiniais hormonais.
 
-          Idiopatinės oligospermijos gydymas antiestrogenų grupės vaistais (tamoksifenas, klomifenas) yra vienintelis efektyvus PSO rekomenduojamas gydymas šiuo atveju. Galimi šių vaistų deriniai su kitais.
 
-          Antioksidantų, fermentų, žolinių preparatų, amino rūgščių preparatų, pentoksifilino efektyvumo įrodymų gydant vyrų nevaisingumą trūksta. Kiek daugiau duomenų, jog kai kurių pacientų gydymui gali būti efektyvūs antioksidantai ir tribulus terestris žoliniai preparatai.
 
Andrologas nevaisingos poros gydymo metu turėtų:
-          bandyti rasti ir koreguoti vyro nevaisingumo priežastį,
-          diagnozuoti nepagydomus atvejus ir apsaugoti pacientus nuo nereikalingų tyrimų ir gydymų,
-          esant reikalui, nukreipti genetiniam ištyrimui ir informuoti šeimą apie tyrimų rezultatų reikšmę,
-          diagnozuoti ir gydyti nevaisingumo priežastis, galinčias turėti pasekmių bendrai vyro sveikatai, tokias kaip testosterono trūkumą, sėklidžių Ca, infekcijas.
 
 
Neaiškios kilmės nevaisingumas
 
Yra porų, kurių nevaisingumo priežastys nenustatomos ir atlikus tyrimus. Neaiškios kilmės nevaisingumo atveju, ir vyro, ir moters tyrimai rodo, kad jų reprodukcinė sistema yra normali. Neaiškios kilmės nevaisingumas nustatomas apytiksliai 10-15% besikreipiančių dėl vaisingumo sutrikimų porų. Šių porų gydymas būna efektyvus, nes neaiškios kilmės nevaisingumą dažnai sukelia santykinai nedideli reprodukcinės sistemos pakitimai, kuriuos neretai gana paprasta gydyti.